praviršus

praviršùs, -ì adj. (4) Btg, Srv išsiskiriantis, viršijantis kitus: Tu praviršùs nors tuo, kad kuodą kiteip susuki Dkk. Praviršèsnį kožnas pagerbia Vžns. Jis praviršèsnis už aną, t. y. bagotesnis J. Bet vabzdžių karalaitės kaip čia nepažinsi, kad praviršesnė savo ūgiu, vikrumu ir pasielgimu Vaižg. Jijė praviršiáusia svočia J.

praviršiaũ adv. comp. J, Plm: Nori, kad už kitus praviršiaũ būtų Rmš.